prilaikyti

prilaikýti tr. 1. priturėti, neleisti nukristi, ištrūkti: Kai išvažiavo į plentą, tėvas prilaikė arklį ir sustojęs pasitaisė susmukusias pasėdas A.Vien. Vaikas paėmė agurką, pabučiavo geram seneliui ranką ir, prilaikydamas smunkančias kelnaites, nudūmė į gatvę V.Krėv. Prilaikykit bėrą žirgelį už kamanėlių KlvD47. | Jojau šenai, jojau tenai, niekur neprijojau, niekur neprilaikiau RD101. | refl.: An grįžkelės įkasė stulpą, kad būtų už ko jam prisilaikytie Brt. ^ Eina kap girtas, tvoros prisilaikydamas KrvP(Mrk). 2. Alk turėti, laikyti ką savo žinioje: Gal tėvelis karčiosios prilaiko? Daktaras labai mėgsta išmesti burnelę Žem. Peilį reik savo prilaikyti Vdk. Jis dar vis prilaĩko pinigų Vdžg. Brač tu utėlių turbūt prilaikaĩ? Alk. | Geriaus yra į akis pabarti, nekaip slapčiai kerštą prilaikyti BbSir20,2. | refl. tr.: Aš prisilaikaũ mieste namus KI31. ║ turėti pasisamdžius: Jis prilaĩko daug samdytų žmonių KII190. 3. refl. nepritrūkti, turėti daug ko: Žinau, jogei tamsta prisilaikai prie grašio A1885,48. Jeigu aš prisilaikýčiau prie pinigų, aš nesėsčiau valgyt be mėsos Skr. 4. leisti būti kur, gyventi: Garnys atnešdavo ir gyvates, kurios kiekviename name prilaikomos buvo A1884,62. Tu mane už vyrą nelaikai; čia tu kitus prilaikai LB194. | refl. N, Alk, Zp, Ktk: Išėjo į girią, išsiklausė pas kareivius, kurioj vietoj prisilaiko toj žvėris BsPIII283. Šitam ežere prisilaikydavo gulbės rš. Jis dabar pas gimines prisilaĩko Žvr. 5. po truputį priturėti nuo ko, neleisti smarkiai ką daryti, suvaldyti: Kai tėvas numirs, tai ir Petro nebebus kas prilaiko Ds. Seniukas mėgsta trankytis, prilaikysi jį truputį prie namų, tai bus dargi didelis patarnavimas šeimai S.Čiurl. Jau ir su dirvoms prilaikys Slnt. Kvapą prilaikyti B, N. Prilaikydamas juoką, kalbėjo Pirčiupis J.Avyž. Šlajų kelias teb'yra geras, o ir šaltis dar vis prilaiko LC1886,8. | refl.: Ugnis prieš šaltį prisilaĩko (šviesiai nedega) Zr. | Gyvena prisilaĩkant (taupiai) Smn. Dabar jau nebe taip geria, jau bent kiek prisilaiko Ds. Prisilaikyk nuo gėrimo, nuo valgio J. Jis gyvena prisilaikydamas valgyje ir gėrime Dg. Kartą pakliuvęs (nubaustas už keiksmus), prisilaikys, nebesikeiks Ėr. Šuniui, pamačius dešrą, sunku prisilaikyti, jos nekušinus rš. 6. neleisti eikvotis; saugoti, taupyti: Tėvelis atsiunčia pinigėlių, argi sunku juos prilaikyti? rš. Prilaĩko piningo, taupus be galo Krš. | Tamsta ilsėkis ir sveikatą prilaikyk rš. Valgymas prilaiko gyvybę rš. | refl.: Jeigu jauna prisilaikysi, tai sugelžėsi senatvėje (būsi tvirta) J.Jabl(Žem). Jis žmogus prisilaiko, neleidžia pinigų niekam Dg. 7. suturėti, neleisti pasitraukti: Prilaikiau aš jįjį ligi vėlumo prie to darbo J. 8. po truputį sudaryti sąlygas išlikti, neišnykti: Jeigum po apačia molis, tai vis tiek prilaĩko drėgmę Lbv. | prk.: Uždrausdama mums spaudą, caro valdžia prilaiko tamsybę rš. 9. priauginti: O kiek aš tau galvijų, paukščių prilaikiau tarnaudama, tai neskaitai Ds. Abejoti nereikia, jogei du arba ir trys bitinėliai prilaikomi yra Nz. Daug karvių prilaikantieji laukininkai galės ten labai daug naudingų daiktų prisimokinti Kel1881,52. Amelinės [avys] labai lajų prilaĩko Skr. | refl. Všn: Jei gyvulių nori prislaikyt, reikia vilkai iš laukų išvaikyt Vlk. Sekas prisilaikyt žąsų Lp. 10. BPII482 prižiūrėti: Prilaikyti amžiną ugnį rš. Kas turi prilaikyt tvarką? rš. Pagarsėjęs buvo savo žinojimu, kaip reikia sodą auginti ir bites prilaikyti Vd. Jis pats nesispaudžia prie darbo ir nemoka prilaikyt šeimynos Antš. 11. paremti, sušelpti, duoti duoną, pragyvenimą: Kol suėmė gėrybę, žadėjo prilaikyt ant senatvės Srv. Žadėjo duoną duot ir prilaikyt ikismert Gs. 12. nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, nuo kokio nusistatymo: Prilaikykim papročius, mums gimte prigimusius prš. Reik ją (kalbą) prilaikyti A1885,55. Jis jokį neprilaĩko tikėjimą Gs. | refl.: Svetimose šalyse naujų papročių neieškojau, tik prisilaikiau tų, kuriuos tėvai paliko V.Krėv.

◊ kal̃bą prilaikýti neištarti žodžio, mikčioti: Tas Joniukas, sako, nukrito nuo kopėčių, išsigando ir ėmė prilaikýti kal̃bą Lnkv.

liežùvį prilaikýti Btg nešnekėti, ko nereikia: Kas gi būt galo, kad žmogus savo liežuvio neprilaikytų Ds.

rañkos neprilaĩkant nešykštint (duoti): Taigi duodu duodu, rankos neprilaikydamas, o kai reikia žmogų prisišaukt, – nugarą man atsuka J.Balt.

\ laikyti; aplaikyti; atlaikyti; dalaikyti; įlaikyti; išlaikyti; nulaikyti; palaikyti; perlaikyti; pralaikyti; prilaikyti; sulaikyti; užlaikyti